Audronės ŽIGAITYTĖS-NEKROŠIENĖS,
kompozitorės,
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentės,
Lietuvos muzikų sąjungos prezidentės
Gyvenimo ir veiklos aprašymas
Curriculum vitae
Gimė 1957 01 12 Vilniuje, kompozitoriaus ir aukštosios mokyklos dėstytojos (žemės ūkio ekonomika) šeimoje.
Išsilavinimas:
1964–1975 m. – Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla.
1975–1980 m. – Lietuvos muzikos ir teatro akademija prof. Eduardo Balsio kompozicijos klasė. Studijos baigtos diplomu su pagyrimu.
1980–1982 m. – asistentūra-stažuotė Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos prof. Nikolajaus Sidelnikovo kompozicijos klasėje.
Užsienio kalbos: rusų (puikiai), vokiečių (gerai).
Patirtis:
Nuo 1983 m. – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja
Nuo 1996 metų – docentė.
Lietuvos kompozitorių sąjungos narė (1983), Lietuvos muzikų sąjungos narė (1997), Lietuvos žurnalistų sąjungos narė (2000);
Nuo 1976 metų – Lietuvos radijo bendradarbė (laidos, teminiai koncertai-pašnekesiai);
1992–1995 m. – dienraščio „Respublika” muzikos apžvalgininkė;
Nuo 1998 m. – 2005 – žurnalo „Muzikos barai” vyriausioji redaktorė, nuo 2005 m. –
Konsultantė;
2003 12 31 įsteigė Lėlių operos teatrą „Primadona“;
2005 m. – II Tarptautinio Tytuvėnų vasaros festivalio meno vadovė (Šiaulių apskritis);
2005 – 2010 m. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė;
Nuo 2010 07 23 – Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė.
Svarbiausi darbai:
Operos (pastatytos): „Mažvydas“ (1988), libretas autorės pagal to paties pavadinimo Justino Marcinkevičiaus dramą; „Žilvinas ir Eglė“ (2002), libretas autorės pagal to paties pavadinimo Vinco Mykolaičio-Putino poemą; „Praregėjimas, arba puota maro metu“ (2005), libretas autorės, naudojant Aleksandro Puškino, Vinco Mykolaičio-Putino ir liturgijos tekstus;
„Frank‘Einstainas –XXI amžius“ (2010), libretas autorės (be literatūrinių šaltinių, originali siužetinė fabula)
Literatūriniai darbai:
Straipsniai. 1998 – 2010 m. publikuota per 750 straipsnių (lietuvių, rusų, vokiečių ir anglų kalbomis);
Knyga. Ruošiama spaudai Juozo Domarko monografija;
Metodinė literatūra. Parengti „Operos dramaturgijos“ ir „Orkestro stilių istorijos“ konspektai-vadovėliai (su CD antologijomis) naujai sumanytoms ir parengtoms programoms, skirtoms simfoninio dirigavimo, muzikologijos, solinio dainavimo ir fortepijono specialybių studentams
Leidiniai:
Žurnalai. 1998-2005 parengti 69 žurnalo „Muzikos barai“ numeriai (perimtas leidinys laikraščio forma, nuo 1998 sausio – žurnalas, nuo 2000 metų sausio – žurnalas su CD); 2001 m. – sumanytas, parengtas ir išleistas „Muzikos barų” priedas anglų kalba almanachas „Lithuanian Music Review 2001”;
Knygos. Išleistos 4 knygos (2 iš jų originalia „Skambančios knygos“ forma su CD);
Kompaktinės plokštelės. 2000 – 2010 m. parengti ir išleisti 98 Lietuvos atlikėjų akademinės muzikos CD; Tarp jų – 5 operos:
“Kaukių balius” (2001) – istorinė Lietuvos ir pasaulio muzikų antologija;
“Pikų dama”(2001) LNOBT (specialus įrašas, išleista nepilna), dirigentas Liutauras Balčiūnas, dainuoja Sigutė Stonytė, Vytautas Kurnickas, Vytautas Juozapaitis;
„Traviata“ (2003) – Lietuvos atlikėjų antologija ir specialiai įrašytas 1-sis operos veiksmas, dirigentas Saulius Sondeckis, dainuoja Virgilijus Noreika, Julija Stupnianek, choras „Jauna muzika“, Lietuvos kamerinis orkestras;
„Rigoletas“ CD ir filmas-opera (2005, 2007) – specialus pilnas – 2 CD – operos įrašas lietuvių kalba Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, dirigentas Stasys Domarkas, dainuoja Gražina Miliauskaitė, Algirdas Janutas, Vytautas Juozapaitis; šis garso takelis pasitarnavo idėjai išleisti muzikinį filmą-operą (2007, prodiuserė A. Žigaitytė-Nekrošienė)
Pastaba: du paskutinius įrašus ne tik sumanė, organizavo ir išleido, bet ir asistavo garso režisieriams (Giedriui Litvinui ir Michailui Omeljančukui);
„Veronika“, G. Kuprevičiaus miuziklas (2009); iš karto po premjeros įrašytas ir išleistas CD naujausias lietuvių kompozitoriaus veikalas
Renginiai: LMS metų renginio 10 val. koncerto-maratono „Didysis muzikų paradas“ viena iš sumanytojų (kasmetinis nuo 1997);
1999 – 2005 parengta ir pravesta apie 60 koncertų–susitikimų, pašnekesių, monografinių vakarų;
2003 12 31 parengė Lėlių operos teatro „Primadona“ pastatymo G. Verdi „Traviata“ koncepciją, muzikinę dalį (antologija ir operos įrašas lietuvių kalba) ir istorinę apžvalgą (Verkių rūmai, Vilnius);
2005 m. Tarptautiniame Tytuvėnų vasaros festivalyje surengė 28 koncertus (tarp jų – tarptautinis projektas W. A. Mozarto “Requiem”, įrašytas ir išleistas CD ir operos „Praregėjimas“ pastatymas); edukacinį seminarą, 2 kūrybines stovyklas (seminaro metu ir operos pastatymo metu); operos pastatymui sutelkė apie 140 Lietuvos muzikų ir organizavo jos spektaklius Joniškyje, Tytuvėnuose ir Vilniuje;
2010 m. kasmetinės LMS šventės koncerto-maratono “Didysis muzikų paradas 2010” meno vadovė ir organizatorė
2010 m. Lietuvos muzikų žygio per Lietuvą „Musica Magna“ meno vadovė ir organizatorė (3 koncertai: Kazlų Rūda, Alytus, Punskas, Lenkija)
2010 m. Koncertų-susitikimų Vilniaus rotušėje rudens ciklo meno vadovė ir organizatorė (4)
2010 m. 24 koncertų – edukacinių muzikos valandų ciklo Lietuvos vidurinėse ir menų mokyklose meno vadovė ir organizatorė
2011 m. Koncertų-susitikimų Vilniaus rotušėje ciklo meno vadovė ir organizatorė (8)
Konferencijos: Surengė mokslinę konferenciją–pašnekesį „Muzikos propagandos problemos Lietuvos žiniasklaidoje” (2001 10 01 d. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus). 2001 – 2010 m. skaityta 12 pranešimų tarptautinėse ir valstybinėse konferencijose muzikos, kultūros ir kultūros politikos klausimais
Parodos: Teatro, muzikos ir kino muziejuje surengė parodą „Muzikos barai” 1931 – 2001”.
Dalyvauja Lietuvos muzikų sąjungos „Muzikos bičiulių klubo” veikloje (organizuoja ir veda pažintinius vakarus su Lietuvos atlikėjais) ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro klubo veikloje (tame tarpe ir komentuoja orkestro parengtas programas bei supažindina klubo narius su koncertuojančiais atlikėjais); moterų klubo Zonta International narė.
Pripažinimas: Tarptautinių konkursų laureatė (1977 m. – 3 vieta chorinių kūrinių žanre, 1983 m. - 3 vieta simfonijų žanre ir 2 vieta chorinių kūrinių žanre;) St. Šimkaus premijos 1983 m. – 3; 1986 m. – 2; „Kultūros barų“ premija – 1988 m. opera "Mažvydas";
2001 pelnyta Lietuvos kultūros ministerijos kasmetinė premija už publicistikos darbus kultūros temomis.
2005-2010 metais, vadovaujant Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui apjungtos visos anksčiau įgytus patirtys:
I. PREMJEROS – 27
Operetės, miuziklai (6)
- J. Straussas operetė “Šikšnosparnis” (2006 m. vasario 25)
- P. Abraham operetė „Balius Savojoje“ (2007 balandžio 21)
- J. Strauss operetė „Vienos kraujas“ (2008 kovo 29)
- G. Kuprevičius „Veronika“ (2009 rugpjūčio 1 d.; pirmą kartą Lietuvoje);
- V. Pupšys kamerinė muzikinė drama „Alsuoti“ (2009 rugpjūčio 13 d.; pirmą kartą Lietuvoje)
- R. Pauls miuziklas „Sesuo Kerė“ (2009 lapkričio 27 d.; pirmą kartą Lietuvoje; tarptautinis meninis-edukacinis projektas; režisierė Galina Poliščuk, vokalo pedagogė Anita Garancha (Latvija)
Operos, stambios formos (13)
- P. Čaikovskis opera „Pikų dama“, teatralizuotas koncertinis atlikimas (2006 m. balandžio 6)
- G. B. Pergolesi komiška opera „Tarnaitė ponia“ (2006 m. liepos 26 d.)
- V. Konstantinovas „Requiem reborn“ (2006 m. rugpjūčio 23)
- P. Čaikovskis opera „Eugenijus Oneginas“ (2006 m. spalio 19-29: 10 spektaklių – eksperimentas dėl galimybės rodyti spektaklius intensyvesniu grafiku teatro veiklai nepritaikytame Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastate)
- W. A. Mozartas žaisminga drama „Don Žuanas“ (2006 m. gruodžio 9)
- C. Monteverdi opera „Orfėjas“ (libretą išvertė Ramutė Skučaitė, 2007 rugpjūčio 2), tarptautinis meninis-edukacinis projektas: pirmą kartą Lietuvoje pastatyta pirmoji pasaulyje išlikusi opera; dirigentas Martin Lutz (Vokietija), režisierius Jonas Vaitkus, konsultantas Sween Schwanberger (Šveicarija)
- M. Ravelis vienaveiksmė opera „Ispanų valanda“ (2008 rugpjūčio 8)
- V. Bartulis „Aušrinė“ (2008 lapkričio 28 d.; pirmą kartą Lietuvoje)
- G. Gershwinas „Aistrų šėlsmas“ (2008 gruodžio 7 d. pagal operą „Porgis ir Besė“ - pirmą kartą Lietuvoje)
- C. Debussy „Pelėjas ir Melisanda“ (2009 balandžio 6 d.; pirmą kartą Lietuvoje, dirigentas I. Lapinsch, režisierius G. Padegimas)
- C. Monteverdi „Popėjos karūnavimas“ ((libretą išvertė Ramutė Skučaitė, 2010 gegužės 08 d. pirmą kartą Lietuvoje; tarptautinis meninis-edukacinis projektas: dirigentas Andris Veismanis (Latvija), režisierė Jūratė Vansk (Šveicarija); premjeros dienomis surengta Baroko muzikos savaitė (05.04-05.09): senųjų muzikos instrumentų pristatymas moksleiviams ir orkestro koncertas; dviejų G.F. Haendelio operų video peržiūros-paskaitos; Renesanso-Baroko šokių edukacinė programa-koncertas; paroda – Vilniaus Valdovų rūmų pirmojo Lietuvoje operos teatro maketo pristatymas ir pastatymų Lietuvoje rodytų 1636 – 1642 m. operų scenografijos maketai)
- P. Čaikovskis opera „Eugenijus Oneginas“ (2010 m. birželio 12 d. muzikinis atnaujinimas su dirigentu-muzikiniu vadovu Davidu Geringu, Vokietija – tarptautinis menininis-edukacinis projektas; solistai R. Urbietis, E. Seilius, V. Prudnikovas)
- A. Žigaitytė opera-fantasmagorija “Frank’ Einstainas – XXI amžius” (edukacinis-meninis projektas)
Šokio spektakliai (6)
- G. Bizet-R. Ščedrin šokio spektaklis „Karmen-siuita“, M. Ravel „Bolero“ (2006 m. liepos 21 d. choreografas Jurijus Smoriginas)
- J. Straussas šokio ir vokalinės muzikos spektaklis „Štrausiana“ (2006 m. gruodžio 10 naujametinis spektaklis, choreografė Lita Beiris, Latvija; per gruodį parodyti 9 spektakliai – įgyvendinta „Eugenijaus Onegino“ premjeros metu įgyta patirtis)
- M. de Falla vienaveiksmis baletas „Meilė burtininkė“ (2008 rugpjūčio 8 d.)
- Šokio spektaklis pagal lietuvių kompozitorių muziką „Prarastos sielos“ (2009 rugpjūčio 9 d.; pirmą kartą Lietuvoje; tarptautinis meninis-edukacinis projektas, vadovė Rasa Alksnytė, Belgija)
- P. Čaikovskis šokio spektaklis „Spragtukas“ (2009 gruodžio 4 d., choreografė Marija Simona Šimulynaitė)
- „Nuo Flamenko iki Džiazo“ – teatralizuotas šokio vakaras (choreografė Dollie Henry, Didžioji Britanija ir Beata Molytė)
Spektakliai vaikams (3)
- A. Kučinskas opera vaikams „Bulvinė pasaka“ (2007 spalio 23)
- V. Konstantinovas „Ką senelis padarys, viskas bus gerai“ (2008 gegužės 15)
- J. Gaižauskas opera vaikams „Buratinas“ (2009 spalio 24 d.)
II. PARENGTOS KONCERTINĖS PROGRAMOS (33):
Pramoginių (13) (jų tarpe – pradėtos naujos programos: kultūrinio turizmo pramoga „Muzikinis keltas“ ir „Klaipėdos Operos bastionas“ Jonų kalnelyje, parengiamieji darbai „Scenos ant vandens“ projektui.)
Edukacinių (10) (jų tarpe – Richardo Wagnerio, profesinę karjerą pradėjusio Memelyje, gimtadieniui skirtos programos, kuriose didžioji dalis kūrinių Lietuvoje atlikti pirmą kartą)
Reprezentacinių (12) (jų tarpe su svečiais – S. Sondeckis, Michailas Svetlovas-Krutikovas (JAV), V. Prudnikovas, V. Čepinskis, E. Seilius, Nomeda Kazlauskaitė-Kazlaus, Oskaras Marin (Ispanija), Almas Švilpa (Lietuva, Vokietija), Violeta Urmanavičiūtė Urmana ir Alfredo Nigro (Vokietija, Italija), Normunds Vaicis (Latvija), Vytautas Juozapaitis, Viesturs Jansons)
III. GASTROLĖS (įvyko 43 pasirodymas gastrolėse):
Užsienyje (5) Vilniuje (19), kituose Lietuvos miestuose (23)
IV. FESTIVALIAI
1. Kasmetinis festivalis “Muzikinis pajūris” vyksta vasaros mėnesiais (2006 - IX,, 2007 – X; pirmą kartą Kultūrinio turizmo pramoga „Muzikinis keltas“, 2008 - XI, 2009 – XII; 2010 – XIII; pirmą kartą Kultūrinio turizmo renginiai Jono kalnelyje – Klaipėdos operos bastionas);
2. Kasmetinis „Jaunųjų talentų festivalis“ (gegužės mėnesį)
3. Kasmetinis festivalis „Daugiau šviesos su operete“ (sausio-vasario mėnesiais)
4. Mažasis festivalis W.A. Mozarto 250-osioms gimimo metinėms 2006-2007 m.
· Opera „Figaro vedybos“ (sausio14 ir kovo 17)
· “Requiem” ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro bičiulių klubo steigimas (Sausio 27 - Mozarto gimimo diena)
· W.A.Mozart Simfonija g-moll, P.Čaikovskio operos „Pikų dama“ fragmentai (balandžio 7)
· Žaisminga drama “Don Žuanas” (premjera; gruodžio 9, 10, Mozarto mirties metinių minėjimas)
· Festivalio baigiamasis akordas – Vilniuje, Mozarto gimimo dieną rodomas „Don Žuanas” (sausio 27)
5. Kultūrinio turizmo pramoga „Muzikinis keltas“; Bendras AB „Smiltynės perkėla“ ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro projektas; Įvyko 31 renginys „Muzikiniame kelte“ – keleiviniame kelte „Nida“.
Pirmą kartą Lietuvoje sumanyta kultūrinio turizmo pramoga - koncertų ciklas „Muzikiniame kelte“. Renginio esmė – sieti skambančią, gerai pažįstamą muziką (populiarioji akademinės muzikos klasika nuo operos iki neapolietiškų ir R. Paulso dainų) su gamtovaizdžiu (sukurtas saulės palydų ritualas) ir pasakojimais apie Klaipėdos krašto praeitį bei dabartį (istorija, padavimai, šiandieninė miesto situacija)
6. 2008 m. lapkričio mėnesį surengtas pirmasis Lietuvoje festivalis, skirtas nacionalinei muzikinei dramaturgijai OPERA.LT. Festivalio programoje:
· Naujos nacionalinės operos premjera – V. Bartulio „Aušrinė“
· Seminaras-diskusija „Nuo idėjos iki scenos“ apie lietuvių operos problemas ir pasiekimus
· Vaikų operos klubas
· Naujausių operų vaikams iš KVMT repertuaro parodymas
7. 2010 m. lapkričio 22-28 dienomis vyko antrasis OPERA.LT festivalis. Festivalio partneris – jaunimo kūrybinė grupė OPEROMANIJA. Festivalio programoje TEKSTAI – lietuviškos operos scenoje, KONTEKSTAI – Klaipėdos jaunimo kolektyvų programos teatro hole prieš spektaklius ir per didžiąją pertrauką, PARAŠTĖS – lietuviškų operų įrašų retrospektyvinė peržiūra (nuo pirmojo teatro pastatymo A. Žigaitytės operos „Mažvydas“ ir istorinės monumentalios G. Kuprevičiaus operos „Prūsai“ iki naujausių NOA festivalio metu rodytų operų įrašų; kiekvienas renginys turėjo vedėją-moderatorių, provokuojantį publiką diskusijoms (moderatoriai A. Žigaitytė ir G. Kuprevičius)
V. ĮRAŠAI, LEIDINIAI
- 2005 metų sausyje įrašytas ir išleistas CD G. Verdi „Rigoletas“ tapo pirmąją Lietuvoje klasikine opera, specialiai įrašyta į CD lietuvių kalba.
2007 metų birželyje šis garso takelis tapo pretekstu nufilmuoti lietuvišką filmą-operą – taigi, atsirado galimybė išleisti pirmą kartą Lietuvoje filmą-operą lietuvių kalba. Režisierius Raimondas Banionis, dailininkas Sergejus Boculo;
2. 2006 m. spalio 1 d. įrašytas, o gruodyje išleistas pirmasis (per 20 m.) reprezentacinis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro CD „Sveikinimai iš Klaipėdos“;
3. 2007 m. spalyje įrašytas ir išleistas V. Konstantinovo „Requiem reborn“
4. G. Kuprevičius „Veronika“ (premjerai įvykus 2009-08-01 d; pirmą kartą Lietuvoje jau 2009-10-09 publikai pristatytas miuziklo CD);
5. Bendradarbiaujant su Lietuvos muzikų sąjunga, išleisti žurnalo „Muzikos barai“ numeriai, skirti
· Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro istorijai (teatro 20-mečiui ir Liaudies operos 50-mečiui) - išleistas 2006 m. birželyje
· Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro veiklos apžvalgai – išleistas 2009 m. rugsėjyje
· Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro veiklos apžvalgai – išleistas 2010 m. rugsėjyje
VI. VEIKLOS GAIRĖS
- ES Laimėtas konkursas 1 840 tūkstančių vertės projektas pagal Žmogiškųjų išteklių veiksmų programos, Žmogiškųjų išteklių tobulinimo viešajame sektoriuje priemonę „Teatro darbuotojų kvalifikacijos, žinių bei gebėjimų tobulinimas“. Projekto partneriai – Klaipėdos valstybinis dramos teatras ir jaunimo kultūros centras. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – pagrindinis projekto rengėjas. Mokymo metu be įprastinių mokymų administracijos darbuotojams, numatyta originali mokymų programa menininkams, apimanti Lietuvos aukštosiose menų mokyklose nedėstomas sritis:
· Baroko operą ir senovinį šokį,
· Miuziklą
· Šiuolaikinę muzikinę dramą
- Baroko operos studijų programa – tęstinė teatro strategijos dalis
· 2007 m. įvyko C. Monteverdi operos „Orfėjas“ premjera
· 2009 m. C. Monteverdi operos „Orfėjas“ pastatymas atnaujintas ir parodytas Vilniuje
· 2010 m. įvyko C. Monteverdi operos „Popėjos karūnavimas“ premjera ir premjerą parengiantis edukacinių renginių ciklas „Baroko savaitė“.
- Parengtas ir pradėtas vykdyti edukacinis projektas OPEROS AKADEMIJA.
Operos akademija“ – tai projektas, kuris spręs vaikų ir jaunimo muzikinio ugdymo, švietimo bei užimtumo problemas, kuris puoselės tautines bei pasaulines muzikinės kultūros tradicijas, garantuos jų tęstinumą ir plėtotę. Šis projektas – tai tiltas, kuris atveria vaikams ir jaunimui ryškiausią muzikinės kultūros reiškinį – operos pasaulį, operos teatrą.
- Rugpjūčio – rugsėjo mėnesį paruošta A. Žigaitytės operos -fantasmagorijos “Frank’Einstainas – XXI amžius” premjera (rugsėjo 17-18 dienomis Klaipėdoje ir rugsėjo 25 d. Vilniuje, LNOBT). Sumanytas pastatymas-eksperimentas: kadangi operos koncepcija reikalauja šiuolaikinių išraiškos technologijų, kurios Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre naudotos tik epizodiškai, premjera įtraukta į ES mokymų programą (tai numatyta dar ruošiant ES projektą). Tokiu būdu, paraleliai su pastatymo repeticijomis vyko operos medžiagos studijos:
§ Garso technologijų studijos
§ Vaizdo technologijų studijos
§ Šiuolaikinių natografijos programų studijos
§ Scenos mašinistų mokymai Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (naujausia scenos mašinerijos įranga, garso ir apšvietimo aparatūra) bei paskaitos-konsultacijos Klaipėdoje, konsultuojant „Frank‘Einstaino“ statytojus ir techninį personalą.
§ Scenos kostiumo ir aksesuarų išraiškos galimybių studijos
- Parengtas tarptautinio bendradarbiavimo INTEREG projektas TRAMPLIN-PROJEKT. Partneriai – Kaliningrado filharmonija (Rusija); Projekto esmė – pripažintų meno meistrų bendradarbiavimas su jaunaisiais scenos karjerą pradedančiais menininkais, pasitelkiant moderniausias technologijas nuotoliniam bendradarbiavimui edukacijos ir meno (pastatymui) srityse. Numatoma tema „Rusų romantinė opera ir rusų muzika“. Pasirinkto veikalo pastatymo metu (numatyta Lietuvoje tik 1957 m. statyta N. Rimskio-Korsakovo opera “Caro sužadėtinė”, režisierius Dmitrijus Bertmanas, garsaus Maskvos Helikono operos teatro įkūrėjas) vyks edukaciniai užsiėmimai ir meistriškumo kursai. Parengtos bendros programos bus pristatomos Kaliningrado ir Klaipėdos apskričių publikai edukacinių koncertų su lektoriais forma. Pastatyta rusų romantinė opera bus rodoma Kaliningrade ir Klaipėdoje.
Projekto sąmata – apie 3 000 000 eurų
- Parengtas tarptautinio bendradarbiavimo INTEREG projektas „Scena ant vandens“. Partneriai – Kaliningrado muzikinis teatras ir Bialystoko (Lenkija) operos teatras; Projekto esmė – pastatyti visą vasarą funkcionuojančią sceną ant vandens Klaipėdoje, Jono kalnelyje ir 2012 metais surengti pirmąjį festivalį toje scenoje. Nuo 2010 m. vasaros pradėtas rengti „Klaipėdos operos bastiono“ festivalis, statant laikiną sceną saloje, kas sumažina publikai vietos. „Scenos ant vandens“ infrastruktūroje – lazerinis apšvietimas, skambantys fontanai, suoleliai publikai, garso ir apšvietimo įranga. Festivalio „Klaipėdos operos bastionas 2012” programoje Kaliningrado muzikinio teatro ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuare esantys spektakliai ir bendras pastatymas – naujai kuriama opera Kaliningrado ir Klaipėdos istorijos siužetu opera.
Projekto sąmata – apie 3 000 000 eurų
TEATRO INFRASTRUKTŪROS DARBAI
- atnaujinta šviesos įranga
- kondicionieriai
- salės kėdžių atnaujinimas (paramos negauta, atnaujinta ūkio būdu su minimaliom investicijom – 500 kėdžių už 5000 Lt);
- bufete pastatytas naujas kavos aparatas;
- kompiuteriai (iki 2005 buvo 3, nuo 2005 18 ir nuolatos atnaujinami, kiekvienais metais įsigyjant naujų; 2010 – 27 kompiuteriai);
- pereita prie elektroninės bilietų platinimo sistemos (www.bilietai.lt)
- sukurta teatro interneto svetainė www.klaipedosmuzikinis.lt ir naujienų viešinimo sistema (iki 2005 metų nebuvo interneto svetainės)
- atnaujintas autoūkis: 2009 m. įsigytas krovininis automobilis ir 9 vietų mikroautobusas
- atnaujinta garso įranga žiūrovų salėje
- įsigyta dalis orkestrui būtinų instrumentų
- Parengtas Investicinis ir Techninis projektas „Scena ant vandens Jono kalnelyje“
- Išskirtinis renginys-akcija, skirtas naujos KVMT pastato poreikiui išanalizuoti ir sutelkti visuomenę statybų pradžiai, įvyko 2006 m. spalio 1 d. (Tarptautinę muzikos dieną): tą dieną į Naujo teatro statybos iniciatyvinę grupę susibūrė Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskričių savivaldybių merai, verslininkai, politikai bei menininkai ir pasirašė kreipimąsi į LR Seimo Pirmininką Viktorą Muntianą, LR Ministrą Pirmininką Gediminą Kirkilą ir LR Kultūros ministrą Joną Jučą DĖL NAUJO KLAIPĖDOS VALSTYBINIO MUZIKINIO TEATRO PARENGIAMŲJŲ DARBŲ, PROJEKTAVIMO IR STATYBOS
· 2006 m. spalio 1 d. (Tarptautinė muzikos diena) koncerto pertraukos metu ir po koncerto įvyko ritualas, kurio metu iš Baltijos smėlio ir akmenukų buvo „pastatytas“ simbolinis Naujas teatras ir pakabinta drobė su Just. Marcinkevičiaus dramos „Mažvydas“ sentencija „Dabar ir visados…“ (su A. Žigaitytės opera „Mažvydas“ pradėta kūrybinė KVMT biografija), ant kurios, liudydami savo norą išvysti Klaipėdoje naują teatro pastatą nuo spalio1 iki 30 d. pasirašinėjo Lietuvos visuomenė ir teatre apsilankę užsieniečiai. Drobė saugoma.
· Vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2006 m. spalio 19 d. pavedimą Nr. 23-6685, Kultūros ministerija kartu su Finansų ministerija, atsižvelgiant į Klaipėdos miesto savivaldybės mero ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės parengtą raštą, svarstė naujo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro parengiamųjų darbų, projektavimo ir statybos darbų galimybes. Pripažįstant, kad Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras yra reikšminga kultūros įstaiga, atliekanti didžiulį darbą puoselėjant ir plėtojant profesionalų scenos meną ne tik Klaipėdos mieste, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione ir įvertinus situaciją, LR Kultūros ministerija pritarė naujo teatro pastato statybos idėjai ir nurodė, kad parengiamus darbus galima pradėti. · Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Teritorijų planavimo komiteto posėdyje 2006 m. gruodžio 12 d. buvo svarstomas žemės parinkimo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro statybai klausimas. Posėdžio protokole Nr. (1.10)-TPK-46 nurodoma, kad vienbalsiai nutarta pritarti žemės sklypo Danės gatvėje šalia TEO LT pastato parinkimui Muzikinio teatro statybai.
· Parengti Investicinis projektas ir Galimybių studija naujo teatro statybai (2007-2008) Projekto įgyvendinimo išlaidos sudaro 110.447,0 tūkst. Lt.
- Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskričių savivaldybėmis
- 2008-05-12 d. Lietuvos muzikų sąjungos ataskaitinės rinkiminės konferencijos, vykusios 2008 m. balandžio 18 d., delegatų vardu Lietuvos muzikų sąjungos Prezidentas prof. Rimvydas Žigaitis kreipėsi į LR Prezidentą J.E. Valdą Adamkų, LR Seimo Pirmininką Česlovą Juršėną, LR Ministrą Pirmininką Gediminą Kirkilą ir LR Kultūros ministrą Joną Jučą „Dėl naujo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro parengiamųjų darbų, projektavimo ir statybos.
· 2009-06-26 d. Prašymu „Dėl Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato statybos projekto“ į LR Vyriausybės Strateginį komitetą ir Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių kreipėsi Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkė Zita Bružaitė.
Naujo teatro pastato statybai pritaria politikai:
· Tėvynės sąjungos – Lietuvos lrikščionys demokratai Klaipėdos skyriaus (pritarimas patvirtintas 2009-07-15 Klaipėdos m. skyriaus pirmininko Naglio Puteikio raštu)
· Liberalų centro sąjungos inicijuota konferencija tema „Kaip išgyventi menininkui Lietuvoje?“ rezoliucijoje (2009 birželio 25 d.) konferencijos dalyviai kreipiasi į Klaipėdos miesto savivaldybės Merą Rimantą Taraškevičių ir Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyrių tarp kitų klausimų prašydami spręsti ir naujojo KVMT pastato statybos problemas.
· Naujo KVMT pastato statybų situacija ir būtinybė buvo aptarti ir kitų partijų neformaliose sueigose bei neformaliose visuomenės elito struktūrose (Klaipėdos Rotary klube „Maris“, Tarptautinės moterų organizacijos ZONTA International Lietuvos skyriuje, Verslininkų asociacijose, Lietuvos moterų forume ir pan.), kuriose vienareikšmiai būdavo pritariama ir raginama intensyviau organizuoti statybų pradžią.
· 2009-07-08 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos išplėstiniame posėdyje su visuomenės veikėjais tarp kitų klausimų buvo aptartos KVMT veiklos galimybės ir būtinybė kuo skubiau spręsti įsisenėjusias problemas.
· 2009-04-22 d. SUSITARIMO MEMORANDUMĄ, tarp kitų problemų užtikrinantį ir bendrą rūpestį dėl KVMT pastato, pasirašė Klaipėdos universiteto Menų fakulteto dekanas Vytautas Tetenskas, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos direktorė Loreta Jonavičienė, Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos direktorius Gintautas Misiukevičius ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Audronė Nekrošienė.
· Žemės sklypo skyrimui Danės gatvėje šalia TEO LT pastato pritarė 2009 m. spalio 14 d. Strateginės plėtros komitetas, protokolas Nr. TAR-165. Techniniu aspektu, tai vienintelis ir pats geriausias sprendimas, kadangi nieko nedarant esama situacija nepakistų, o tai reiškia – liktų prasta; o įvertinant esamo dabartinio pastato rekonstrukciją, taip pat esama situacija nepakistų tiek, kiek reiktų efektyviai bei sklandžiai teatro veiklai užtikrinti. UAB „Urbanistika“: „Parengtuose Klaipėdos miesto istorinės dalies (U-16) viešojo naudojimo erdvių Detaliojo plano koncepcijos eskizuose yra numatoma tinkama vieta išskirtinio visuomeninio pobūdžio objekto (galimoms kultūros, sporto ar švietimo reikmėms) talpinimui dabartinio Danės skvero rytinėje dalyje – tarp Danės upės, TEO sklypo bei Danės gatvės. Statiniams bei jų aplinkai siūlome formuoti apie 1,4 ha sklypą. Šis sklypas savo dydžiu bei dislokacija miesto centre tiktų taip pat ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatui“.
· 2010 kovo 28 d. Naujo teatro statybos iniciatyvinė grupė atnaujino savo veiklą, patvirtino komitetą ir išrinko NTSIG komiteto pirmininką – Klaipėdos m. tarybos narį verslininką Rimantą Cibauską.
· 2010 m. balandžio 8 d. Visuomeninis judėjimas „Mano miestas Klaipėda“ visuomenei pristatė Pilotinės sociologinės apklausos rezultatus, kuriuose visuomenė išreiškia nepasitenkinimą esamo teatro pastato būkle ir pritarė naujo teatro statybai Senamiestyje. Šio pilotinio tyrimo rezultatai paskatino atlikti sociologinę apklausą, kurios rezultatai – klaipėdiečiams būtinas naujas muzikinio teatro pastatas Danės krantinėje (prie TEO pastato)
· 2010 m. balandžio 19-26 viešėdama Klaipėdoje garsiausia visų laikų Lietuvos dainininkė Violeta Urmanavičiūtė-Urmana susitiko su Naujo teatro statybų Iniciatyvine grupe ir Komiteto nariais, sutiko tapti jos Garbės nare ir Naujo teatro statybų globėja
· VYRIAUSYBĖS POSĖDYJE 2010-06-07 Pritarta Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro infrastruktūros plėtros projektui. KVMT pripažintas reikšmingu kultūros objektu ne tik Klaipėdos kraštui, bet ir visai valstybės kultūrai. Nuspręsta siūlyti Klaipėdos miesto savivaldybei dėl naujai projektuojamo KVMT statinio skubiai parengti žemės sklypo planą numatant apie 1,4 ha sklypą Klaipėdos miesto istorinės dalies (U-16) Danės skvero rytinėje dalyje – tarp Danės upės, TEO sklypo bei Danės gatvės. Pritarta Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato statybos finansavimui, kurį sudaro: Lėšos, gautos pardavus esamą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatą (reinvesticijos principas), Europos sąjungos finansavimas Klaipėdos ir kitų miestų savivaldybių lėšos, Koncesijos pagrindais sutelktos verslo grupės, Įkuriant paramos fondą ir kitais teisėtais finansavimo būdais.
· 2010 m. birželio 12 d. Naujo teatro statybų globėju ir NTSIG Garbės nariu tapo violončelininkas prof. Davidas Geringas (Vokietija/Lietuva)
· 2010 m. spalio 10 d. Naujo teatro statybų globėju ir NTSIG Garbės nariu tapo Eseno Alto operos solistas klaipėdietis Almas Švilpa (Vokietija/Lietuva)
Vakarų krašto spaudoje naujo teatro pastato būtinybė analizuota nuo pat KVMT įsteigimo, o pastaraisiais metais (2005 – 2010) diskusija ir problemų aptarimas bei viešinimas ypač intensyvūs (virš 50 publikacijų Lietuvos dienraščiuose, savaitraščiuose, interneto portaluose) dėl sulig kiekviena diena prastėjančios esamo teatro pastato (1964 m. statyti kultūros namai) būklės.
